Kartais pomėgiai patampa net labai rimtu dalyku. Meistrauji sau įdomius "žaislus", domiesi tuo interneto tyruose ir netikėtai gauni rimtą pasiūlymą savo "baikomis" užsiimti pro lygyje. Va taip ir patampi testuotoju, o po to net gamintojo atstovu. Tai sukėlė daug minčių, abejonių ir iššūkių - vėl nauji "pirmi kartai", iki šiol dar nečiupinėtoje srityje... O kai knibždančios mintys neduoda užmigti, vieną tylią naktį parašiau va tokį rašinėlį:
"
Tad štai kokia istorija…
Pamenu, kaip, kažkada vaikystėje, su tėčiu drožėme laivelius iš pušies
žievės, kaip su seneliu darėme švilpynes, kepėme spurgas su močiute ar
piešėme su mama akvarele. Tikriausiai kiekvieno gyvenime buvo tokių
bendrų veiklų, kurias prisimeni, net ir prabėgus dešimtmečiams tai
pripildo krūtinę šiluma ir lūpose nejučia skleidžiasi šypsena… Toks
keistas gėris, kuriam, regis, laikas neturi galios, tokios mielos
emocijos. Tikriausiai, tai turėjo įtakos, kad dabar esu toks, kad būtent
tuo užsiimu ir taip matau gyvenimą. Šiame greito vartojimo amžiuje vis
mažiau lieka laiko (o dažnai ir noro) panašiems bendriems užsiėmimams,
todėl tokiai veiklai tenka sąmoningai ryžtis. Kai statistika skelbia,
jog bendravimui su vaikais skiriame tik keletą minučių per dieną, kartu kokybiškai praleisti valandą ar daugiau – tikras iššūkis.
O jei kartu būtų galima konstruoti žaislą, ne tik bendrai leisti laiką
be „žydrųjų ekranų“ atmainų (nors ir tai jau būtų nemaža pergalė), bet
ir kurti tą emocinį užtaisą, kuris jus lydės ilgą laiką? Tas „vaaau“, kai vaiko draugai pamatys, tas pasididžiavimas – „pats padariau“, tas šildantis – „prisimeni, kai mes tada“…
Gal tai bus pagrindas gražiems vaikystės prisiminimams, o gal postūmis
naujos kokybės santykiams šeimoje. Juk tai ne tik komandinis darbas,
naujų įgūdžių lavinimas, pažinimo procesas, bet ir meditacijos forma.
O tai fanera čia prie ko?
Ta tolima beržo pusseserė, kad ir labai urbanizuota, tačiau vis dar
išlaikiusi medžio šilumą ir kvapą – šiuo atveju, ji ir yra ta jungtis
tarp kartų. Ji kaip atsvara, kaip eko alternatyva blizgiai kinietiškai
plastmasei, užvertusiai mūsų gyvenimus. Tuo pačiu tai ir tvirta medžiaga
mechaniniam žaislui, kuriam surinkti nereikia nei specialių įrankių,
nei klijų – sunėrei, suspaudei, užfiksavai. Patogu, saugu ir greita. Dar
ir praktinė pusė, nes sukonstruotas žaislas veikia ir atlieka jam
skirtas užduotis: jei tai mikroskopas – juo tikrai galima tyrinėti
„mikronizmus“, jei šautuvas – pataikyti į taikinį, taupyklėje – kitaip
kaupti monetas… Tuo pat metu galima supažindinti su fizikiniais
procesais, kurti istorijas, lavinti logiką ir įgūdžius.
"
Taigi. Patikėkite, labai geras jausmas daryti tai, kas nuoširdžiai patinka tau pačiam ir dar kitus žmones džiugina. Aplankykite naujo projekto puslapį, susikurkite paskyrą, rašykite laiškus ir gaukite ką nors sau, ko labiau reikia - nuolaidą, nemokamą pristatymą ar gerą laiką...
