Šventėms artėjant

Kai masinės informacijos priemonės pradeda įkyriai lesti smegenis piršdamos šventinę nuotaiką ir darbų apimtys (visokių visokiausių) perkopia galimybių ribas, supranti - metai baigiasi...
Šuoliuodamas šioje beprotiškoje karuselėje ir jau turėdamas bilietus į Kazachstano šiaurę (priverstinė komandiruotė į labai slaptą objektą su labai slapta misija) vakarais atsipalaiduoju dirbdamas Kalėdų Senelio padėjėju :). Anksčiau maniau, kad dovanėles daro jo mažieji elfai, rudolfai ir kiti smurfai, o dabar pats tuo užsiimu. Faina. Nors taip prisidėsiu prie šventinės nuotaikos kūrimo :).
Taigi, kai firminėse parduotuvėse pirksite saldainius keistoje pakuotėje, prisiminkite ir jos gamintoją :).

O taip tai atrodė mano "dirbtuvėse":

Be rogučių dar buvo kalnas darbo kalendorių, visokiausių rašymo priemonių ir dar šis bei tas...

Man faina, gražu, o dar ir pinigus moka - SUPER!

Anksčiau ar vėliau - tai nutinka...

 Jau kurį laiką nieko nerašiau - tiesiog turiu daug darbo ir gaila laiko gaišti prie kompo.
Gana anksti pasijuto prieškalėdinis užsakymų bumas, tai lazerio staklytės vis dūzgia ir dūzgia... Ir kuo daugiau apkraunu, tuo liūdniau dūzgia :( . Maniau, kad nuovargis pirmiau įveiks mane, bet... anksčiau ar vėliau taip nutinka - staklytės padūzgė keistu balsu ir, paskleidusios ozono debesiuką, tykiai išleido dūšelę ir užmerkė savo lazerinę akį... Negaliu sakyti, kad tai atsitiko staiga ir netikėtai. Jau kuris laikas lazerio galia pamažu silpo ir negelbėjo nei nauja optika, nei pagerintas aušinimas. Taigi TAI atsitiko. Pagal Merfio dėsnį - tada kai gavau rimtą užsakymą...

 Būna normalūs žmonės ir būna inžinieriai (visokie visokiausi). Tai aš kaip ir prie antrųjų :). Tai neatidėliodamas pradėjau ekshumaciją ir užsilenkimo priežasčių paiešką. Pagal simptomus galimi du variantai: ozono atsiradimas, lydimas specifinio garso, leidžia įtarti aukštos įtampos trafo pramušimą. Tačiau, pastovus lazerio galios mažėjimas ir visiškas spindulio dingimas gali būti ir lempos gedimas. Pagal kinų deklaruotą lempos veikimo laiką - jai dar dirbti ir dirbti, bet kinai kažkaip keistai skaičiuoja tą laiką. Tai pasikonsultavęs telefonu, emeilais ir patartas visažinančio Googlo - ėmiausi remonto.
Dievas mato, aš to nenorėjau -ši kažkokio filmo herojaus frazė man sukosi galvoje, kai pradėjau "skrodimą".
Atsarginę lempą turėjau, tai nusprendžiau nuo lempos keitimo ir pradėti. Atjungiau aušinimo sistemą, kurios silikoniniai vamzdeliai jau gerokai sukietėjo. Apdairiai iškroviau lempos aukštos įtampos elektrodą - asmeninė patirtis nuo TV kineskopų keitimo laikų :). Aukštos įtampos laidai prie lempos pajungti tiesiog užsukant - aš pakraupęs...

Ломать - не строить... Išlupau lempikę švelniai. Atsinešiau naują. Bevardė, mažesnė (tai ir mažesnio galingumo turėtų būti), bet lazeris :).

  Sumontavau. Aušinimą pajungiau naujomis žarnikėmis, aukštos įtampos elektrodus pajungiau ant varžtų, užizoliavau. Tuo pačiu iškuopiau svilėsius ir išvaliau staklių vidų.
  Po keliskart patikrinimo ar viskas gerai, besidaužančia širdimi, paspaudžiau maitinimo mygtuką. Ramu. Tada "Test"... Blyksnis ir pliuptelėjo ugnelė ant faneros gabaliuko, išpūsdama žiedinį mėlyną dūmą... Gėris :). Sistema veikia, maitblokis - gyvas. Lazeris VEIKIA! Džiaugsmas džiaugsmu, o dar reikia suderinti optinį traktą, kad galėčiau vėl kibti į darbus. Dabar tik kantrybės ir laiko klausimas. Tai tiek naujienų, kai suderinsiu - parašysiu vėl.

Liko tik teisingai atlikti šią procedūrą :).

Startuoja naujas puslapis

Taip jau nutiko, kad savo veiklą nusprendžiau legaliai nešti "į mases". O skaitmeninis amžius įpareigoja turėti internetinį puslapį.
Tai pristatau vardinį puslapiuką skirtą jau ne hobiui, bet verslui.

www.discus-solis.eu

Galerija Nr.3

Gyvenimas pilnas netikėtumų, rūpesčių ir džiaugsmų. Gal kiek daugiau laiko teko skirti mini remontui namuose ir rudens darbams. Todėl ši galerija nebus labai didelė.
Smagu bendrauti su kuriančiais žmonėmis ir dar smagiau, kai jie netikėtai tave suranda. Taip atsirado spalvingas drugelių projektukas, kuris leido atrasti iki tol nebandytas medžiagas.

Sintetinis veltinis - patogiai apdorojama medžiaga, bet jau kvapas...


O šis projektas buvo pilnas konstrukcinių ir technologinių sunkumų. Teko daug bandyti, kol atradau tinkamas medžiagas ir išmokau tinkamai su jomis dirbti. Čia panaudota beržo, topolio ir aviacinė fanera, buko masyvas, raudonmedžio lukštas. Šiek tiek klijų, beicas, keturi medvaržčiai, akrilinis lakas ir daug kantrybės bei meilės. Laikrodžio mechanizmas - kinietiškas.

Rodyklių pagaminimui sugaišau porą vakarų, kol radau tinkamą medžiagą iš kurios pagaliau pavyko jas išpjauti išsaugant jų ažūrinį trapumą.

Besisukančių sparnų mostas apie 60 cm. Ir sparnai tikrai sukasi ;)

Serviso durelės su autorizacija :)

Tai tiek iš improvizuotos naktinės fotosesijos.
Laikrodis jau padovanotas. Tikiuosi džiugins ir ilgai tarnaus.

Darbastalis

      Kaip buvau minėjęs anksčiau, tik nusipirkęs stakles išlupau originalų kinišką darbastalį ir pakeičiau jį savos gamybos sutvėrimu. Panaudojau po ranka pasitaikiusį perforuotų aliuminių lubų gabaliuką. Geriau nei buvo, bet... Dūmai prastai pasišalindavo per darbastalį ir susidarydavo dervos, kurios terliojo gaminio antrąją pusę.

Čia jau matome gerokai "pasidarbavusį" darbastaliuką :).

Tada pradėjau galvoti apie "jogo lovos" tipo darbastalį. Planavau padaryti vinių prikaltą lentą, bet iškilo klausimas: kaip padaryti lygų paviršių? Beslampinėdamas po vinių skyrių, lentynoje pastebėjau tai, kas žaibiškai mano galvoje virto naujuoju darbastaliu. EURIKA! 10 Lt investicija ir turiu beveik paruoštą dalį. 

Kadangi tai presuotas gaminys, jis nėra labai tiesus. Teko prisukti savisriegiais prie aliuminių stačiakampių vamzdelių. Kad būtų patogiau - visą konstrukciją dar prisukau prie storos faneros lakšto. Va ir viskas. 

Darbo kokybė ženkliai pagerėjo. Dervos susidaro ant paviršiaus, kuris nesiliečia su ruošiniu. Dūmai turi kur išeiti, todėl mažiau užsidega, netaip teršia fokusuojančią linzę. Liko tik vienas nepatogumas - darbinio paviršiaus išlaikymas fokusuojančios linzės židinio nuotolio atstumu. Dabar tai darau pačiu primityviausiu būdu: kaišioju įvairaus storio faneros gabaliukus. Nors ne taip dažnai keičiu apdorojamos medžiagos storį, bet nepatogu... Jau pradėjau motorizuoto darbastalio konstravimą.

Galerija Nr.2

      Atostogos - tas laikas, kai prie kompo sėdėti norisi mažiausiai :). Bet... Kai kompas prijungtas prie lazerio, tai darbas darbą veja. Kol pjaustau, surinkinėju vieną - galvoje jau naujas projektas sukasi. Taigi, po ilgos pertraukos, dalinuosi naujais savo bandymais.

 

Paprastutis lėktuvėlis, tačiau ratai ir propeleris sukasi.

Vinilinė musė. Tokia imitusi išėjo :)

F1 bolidas. Man jis mielas tuo, kad gamybai panaudojau topolio fanerą, kurią gavau išardęs kabelių ritės šerdį. Labai smagi medžiaga darbui, tik nupirkti Lietuvoje gana keblu...

Šį tanką surenčiau beveik be klijų - plaktuku. Skiriu visiems WOT gerbėjams :)

Pragmatiškas nominacijų projektas. Skubiai pagamintas pagal reklaminnės firmos užsakymą.

Čia keli pabandymai graviruoti pieštukus. Paėmiau maksimalaus dydžio užrašą, kurį galiu išgraviruoti be rotacinio staklių priedo (kurio dar nepasigaminau).

Dar viena muzikinė dėžutė. Šis modelis didesnis, su uždengtu muzikiniu mechanizmu ir turi skyrelį bižuterijai ar kortelėms. Pagamintas iš 6mm topolio faneros, o vidinis skyrelis iš 3,75mm beržo faneros.

Gavau užsakymą suprojektuoti dovanų dėklą buteliui. Sudėtingiausias modelis su fiksuojamu dangčiu.

Dar vienas dėklas su užmaunamu dangčiu. Tik labai jau daug detalių - per 60...

Pabandžiau supaprastinti. Modelis su atverčiamu dangčiu.

Išbandžiau ir medžio lukštą. Malonus darbui, tik trapus. Storis tik 0,6mm. Mano ąžuolinės vizitinės kortelės.

Užmačiau fanerinius vokelius pinigams dovanoti. Prisėdau, paprojektavau, padariau ir jau padovanojau :).

Vinilinis laumžirgis.

Tarantulas iš vinilo.

Antinas Donaldas.