2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Anksčiau ar vėliau - tai nutinka...

 Jau kurį laiką nieko nerašiau - tiesiog turiu daug darbo ir gaila laiko gaišti prie kompo.
Gana anksti pasijuto prieškalėdinis užsakymų bumas, tai lazerio staklytės vis dūzgia ir dūzgia... Ir kuo daugiau apkraunu, tuo liūdniau dūzgia :( . Maniau, kad nuovargis pirmiau įveiks mane, bet... anksčiau ar vėliau taip nutinka - staklytės padūzgė keistu balsu ir, paskleidusios ozono debesiuką, tykiai išleido dūšelę ir užmerkė savo lazerinę akį... Negaliu sakyti, kad tai atsitiko staiga ir netikėtai. Jau kuris laikas lazerio galia pamažu silpo ir negelbėjo nei nauja optika, nei pagerintas aušinimas. Taigi TAI atsitiko. Pagal Merfio dėsnį - tada kai gavau rimtą užsakymą...



 Būna normalūs žmonės ir būna inžinieriai (visokie visokiausi). Tai aš kaip ir prie antrųjų :). Tai neatidėliodamas pradėjau ekshumaciją ir užsilenkimo priežasčių paiešką. Pagal simptomus galimi du variantai: ozono atsiradimas, lydimas specifinio garso, leidžia įtarti aukštos įtampos trafo pramušimą. Tačiau, pastovus lazerio galios mažėjimas ir visiškas spindulio dingimas gali būti ir lempos gedimas. Pagal kinų deklaruotą lempos veikimo laiką - jai dar dirbti ir dirbti, bet kinai kažkaip keistai skaičiuoja tą laiką. Tai pasikonsultavęs telefonu, emeilais ir patartas visažinančio Googlo - ėmiausi remonto.
Dievas mato, aš to nenorėjau -ši kažkokio filmo herojaus frazė man sukosi galvoje, kai pradėjau "skrodimą".
Atsarginę lempą turėjau, tai nusprendžiau nuo lempos keitimo ir pradėti. Atjungiau aušinimo sistemą, kurios silikoniniai vamzdeliai jau gerokai sukietėjo. Apdairiai iškroviau lempos aukštos įtampos elektrodą - asmeninė patirtis nuo TV kineskopų keitimo laikų :). Aukštos įtampos laidai prie lempos pajungti tiesiog užsukant - aš pakraupęs...






Ломать - не строить... Išlupau lempikę švelniai. Atsinešiau naują. Bevardė, mažesnė (tai ir mažesnio galingumo turėtų būti), bet lazeris :).






  Sumontavau. Aušinimą pajungiau naujomis žarnikėmis, aukštos įtampos elektrodus pajungiau ant varžtų, užizoliavau. Tuo pačiu iškuopiau svilėsius ir išvaliau staklių vidų.
  Po keliskart patikrinimo ar viskas gerai, besidaužančia širdimi, paspaudžiau maitinimo mygtuką. Ramu. Tada "Test"... Blyksnis ir pliuptelėjo ugnelė ant faneros gabaliuko, išpūsdama žiedinį mėlyną dūmą... Gėris :). Sistema veikia, maitblokis - gyvas. Lazeris VEIKIA! Džiaugsmas džiaugsmu, o dar reikia suderinti optinį traktą, kad galėčiau vėl kibti į darbus. Dabar tik kantrybės ir laiko klausimas. Tai tiek naujienų, kai suderinsiu - parašysiu vėl.




Liko tik teisingai atlikti šią procedūrą :).