2018 m. kovo 26 d., pirmadienis

Lazeris lazerio derinimui

     Senokai nerašiau, prašau atleisti - vis darbai, darbai :). Taip jau nutiko, kad teko derinti, remontuoti ir priklelti naujam gyvenimui labai kinietiškas staklytes (ir ne vienas). Manau, kad ištaikysiu laiko apie tai parašyti atskirą straipsniuką. Dabar noriu pasidalinti vienu paprastu pagalbininku, kuris ženkliai sparčiau padeda suderinti staklių optiką. 


  Kaip žinia, optinis traktas derinamas palaipsniui "prišaudant" veidrodėlius: pradedi nuo pirmojo (arčiausiai lempos), tada antrasis (važinėjantis) ir pati paskutinė - galva. Kiekvienas veidrodėlis turi tris derinimo varžtukus. Jų sukiojimo poveikis kartais būna neprognozuojamas ir procesas "pasukau-iššoviau-pasukau..." gali labai užtrukti. Būtų labai puiku, jei galėtumėme matyti lazerio spindulį pastoviai ir taip jį sureguliuoti. Štai čia mums gali padėti ... lazeris! Gi lazerinės rodyklės (arba vadinamo pointerio) spindulys yra matomas. Ok, ne pats spindulys, bet jo sukuriamas raudonas taškas. Kadangi kalbu apie labai kinietiškas staklytes (na, staklėmis niekaip tokio reikalo nepavadinsi), tai neminėsiu apie raudono taško integravimą specialių prizmių pagalba - tai turi tik aukštesnės klasės įrengimai. Teoriškai, jei patalpintume tokį matomo spektro lazerio šaltinį į stakles, tai būtų visai patogu jas derinti: tereiktų suvesti raudoną tašką, kad jis visada pataikytų į graviravimo galvą. Head shot! 
     Kaip tai padaryti? Vietoje lempos - negerai, nes paskui montuojant lempą atgal bus sunku išlaikyti tokią pat geometrinę ašį. O jei pabandžius iš kito galo? Genialumas slypi paprastume - pasakė kažkuris žinomas išradėjas. Sumontuoji pointerį graviravimo galvoje ir suvedi tašką taip, kad jis visada pataikytų į veidrodėlių centrą. Čia normaliose staklėse, o hobby lygyje - na bent jau kuo arčiau centro...

 
     Kad pointeris būtų sucentruotas, teko pripjauti plastikinių žiedukų. Juos sumoviau ant lazerinio diodo ir visą šį "burgerį" sukišau į vamzduką, kad išlaikytų stabilią formą. Tam idealiai tiko dviejų "kubikų" švirkšto korpusas. Surinktą įnagį montuojame į graviravimo galvą, pajungiame ir deriname. Be burtų su trimis kiekvieno veidrodžio varžtais, dar tenka "šamaninti" su geometrija: tai kažką patiesinti ir priveržti, tai kažkur pakišti paaukštinimą... Bet kai viskas pritvirtinta ant lankstytos skardelės, tai jo-k-l-m-n... Pasiekus priimtiną rezultatą, surenki graviravimo galvą (įstatai veidrodį ir linzę) ir dar kartą patikrini jau su CO2 lazeriu. Tiek tų gudrybių, bandykite ;).