2016 m. kovo 7 d., pirmadienis

Graviravimas per stiklą

   Jau keletą metų dirbu su CO2 lazeriu. Juo sėkmingai graviruoju stiklą. Tačiau, naujasis fiber lazeris stiklo nepažeidžia - šio bangos ilgio spindulys tiesiog neria kiaurai. Tai tyrinėdamas, nufilmavau vieną graviravimo bandymą.


Kaip matote, aliuminio plokštę išgraviravau per uždėtą stiklo lakštą. Regis toks rezultatas atveria naujų galimybių: kad ir laikrodžio ciferblato išgraviravimas jo neišardant - tiesiog per stiklą. Pabandžiau. Ir sužinojau, kad ne viskas kas skaidru yra stiklas. Jei tai yra plastikas, kad ir kokio tyro skaidrumo jis būtų, vistiek spindulys jį pažeidžia. Kartais net labai bjauriomis dėmėmis. Net jei stiklas (šiuo atveju - laikrodžio) pasitaikė kokybiškas, tai dar negarantuoja puikaus rezultato. Graviruojant yra išgarinamas plonytis medžiagos sluoksnis ir tos dalelės kažkur turi nusėsti. Atvirame plote, po graviravimo, tiesiog nuvalai skuduriuku ir viskas gražu. O uždarame laikrodyje?.. Ir lieka jame įkalintas toks liūdnas, mažas debesiukas, kuris, po tam tikro laiko, susirango kažkur po rodyklėmis ir nurimsta...
Tokiam paprastam pažinimui "supjoviau" porą laikrodžių. Pats nenešioju, tai pasiskolinau :)

P.S.
Gal kas kokį rimtesnį laikroduką bandymams paskolintų?

Rust remover arba hi-tech'inis švitras

 Šiam bandymui ir straipsniukui įkvėpė FB draugo postas ir video, o taip pat ir mano mėgstama Discovery Cannel laida. 


Pažvelgęs, supratau, kad įrangą bandymui turiu, reikia tik surūdijusio gelžgalio. Po ranka pakliuvo du skirtingų medžiagų, bet pakankamai apgraužti rūdžių objektai: senas kaltas ir ilgus metus tarnavusi vartų spyna. Bandom.
Pradedu nuo kalto - štai jo foto iki jauninimo procedūros:



Rūdys ir visokių glaistų/dažų likučiai... Ok, į stakleles prašom :)


Sufokusuojame, nusitaikome ir...


Pasklido kaitinamo metalo kvapas ir dūmai, pažiro kibirkštys ir nuodėguliukai. Kvapas priminė vaikystės įspūdžius senoje kalvėje arba "bulgarke" pjaunamą vamzdį...


 Pirmasis rezultatas. Akivaizdus skirtumas tarp seno ir valyto paviršiaus. Rezultatas įkvepia, noriu dar.


Po pirmo "praėjimo".



Po antro. Metalo paviršius lieka matinis. Riboje tarp valyto/nevalyto jaučiamas nedidelis slenkstukas. Sėkmingai nuvalė senus dažus, "epoksidkę" ir rūdis. Liko tik gilesni židiniai, bet ir juos galima būtų išnaikinti dar keliais bandymais.


Toliau bandymai su sena spyna. Kadaise ji buvo dažyta.


Prisitaikom ir porą kartų švelniai perbraukiam spinduliuku :). Dar daugiau dūmų, kibirkščių ir kvapų... Antru užėjimu beveik švariai pašalintas dažų sluoksnis. Pats metalas tai ne įrankinis plienas, kaip kalto atveju, o kažkoks minkštesnis lydinys ir aliuminio plokštelė.


Prieš




Po


Prieš


Po
Ir trumpas video, kaip tai vyko:


Po bandymų ant darbastalio liko apnašų likučių, kurie labai panašūs į mechaniškai šveisto (kad ir ta pačia "bulgarke") metalo likučius.



Čia kiek "patirštinau" spalvas, na, kad geriau būtų matyti :)

Kolegų pageidavimu, dar pabandžiau "restauruoti" laaabai sunešiotas monetas.



Pačirškinau - pašviesėjo, bet rimtam gaivinimui netinka...




Tai tokia mano patirtis, o čia nuoroda į pramoninį specializuotą įrenginį CL 1000.
Štai šitas vaizdelis ir buvo mano bandymų kaltininkas: