2018 m. liepos 11 d., trečiadienis

A3 kinietiškas lazeris - reanimacija

     Aprašysiu gal metų senumo istoriją, kai teko prikelti labai stipriai dirbusį 50W kinietį. Verslo kolega, kuris prieš keletą metų nupirko mano pirmajį modifikuotą lazerį, padirbo, "išaugo" (ir pardavė dar kažkam), nusipirko kiek rimtesnį kinų "šedevrą" - 50W A3 formato su padoresniu kontroleriu, bet tokia pat prasta mechanika. Staklės buvo intensyviai eksploatuojamos, o jų priežiūrai, deja, neužtekdavo laiko... Neišvengiamai artėjo diena X. Bičiulis paskambino ir pakvietė aplankyti, tuo pačiu ir stakles apžiūrėti, bo nebepjauna visai. Susitikimą suderinau su jūros aplankymu, taip sakant paderinau darbus su malonumais :). Staklių neveikimo priežastis - nešvarūs veidrodžiai ir skilusi fokusavimo linzė. Po kurio laiko ją pakeitus (nes kinų laiškanešys mažomis kojytėmis beveik mėnesį ją tyso iš kažkurio Šanchajaus rajono), rezultatas nelabai pagerėjo, nes kažkaip mechanika pabiro...
     Taigi, mano dirbtuves pacientas pasiekė va toks:




     Darbai prasidėjo nuo maudynių. Išvaliau šiukšles, išardžiau beveik visas staklytes ir po detaliuką šveičiau, prausiau ir valiau. Po poros dienų vaizdelis jau buvo malonesnis ir prisiliesti jau buvo galima be pirštinių:




    Dugne lipnia plėvele užklijuota skylė, gal papildomam dūmų ištraukimui, tai plėvelės nekeičiau, liko kiek paskrudusi. Tiesiog neturėjau.


     Toliau buvo pilnai išrinkta galvutės "karieta" - net sunku įsivaizduoti, kaip paprasti dūmai "užasfaltuoja" visokias geležėles...



     Staklytės nėra labai patogios remontui, ypač kai po jas landžioja labai nekinietiška persona :). Teko prigalvoti visokių pagalbininkų smulkmei suvaldyti:


    Štai ir perrinkta galva. Viskas nuvalyta, sutepta ir sukasi kam priklauso suktis.

     Dar iškuopiau dūmtraukio ventiliatorių ir po truputį pradėjau "aprenginėti" staklytes nupraustomis skardomis:



     Apie spindulio trakto derinimą neberašysiu - tai jau ne kartą aprašiau savo ankstesniuose straipsniukuose. Čia pirmą kartą bandžiau spindulio suvedimui naudoti lazerinės rodyklės diodą. Smulkiau apie tai irgi rašiau anksčiau.

     Visi tie derinimo darbai yra didis kantrybės išbandymas. Teko išlyginti X ir Y kreipiančiasias pagal "horizontą". Tam naudojau ir paprastą, ir lazerinį gulsčiukus. Sureguliavau gana primityviai - pakišdamas poveržles po tvirtinimo varžtais. Rezultatas tenkino.

     Liko tik viską pilnai surinkti ir sujungti. Po keleto pjovimo ir graviravimo bandymų jau galėjau pradžiuginti savininką.


     Štai ir visa istorija. Gal kas pagalvosite, kad nevertėjo padėti ta pačia veikla užsiimančiam, gi konkurentai. Atakyčiau, kad nekonkuruojame, o ir miestai gana toli vienas nuo kito. Gal net priešingai - gaunu užsakymų, parekomenduojame vieni kitus klientams. Manau, kad nuo to tik geriau visiems. Ir nuoširdžiai noriu priminti, kad prižiūrėti stakles yra kur kas paprasčiau ir pigiau, nei jas remontuoti. Gero darbo!