Harley

     Daugumos vyrų gyvenime, vienaip ar kitaip, figūruoja motociklas. Pats juo nevažinėju, bet mielai jais grožiuosi. Interneto gyliuose aptikau solidworksinį 3D modelį. Mano kolegai (didelis ačiū tau, Renatai) pavyko iš šio modelio "išlukštenti" išklotines. Toliau jau mano "burtai"...

Dalinuosi rezultatu:

Prireikė dviejų didžiųjų vinilinių plokštelių, kad jį pagaminti. Dar yra silpnų vietų konstrukcijoje, taigi reiks padirbėti.

Kad būtų galima gražiai eksponuoti - padariau stovą iš likusių plokštelių centrų.

Kai kurios detalės siauresnės nei 1mm. Taigi, vinilas - labai dėkinga medžiaga pjovimui, nors ir trapi.

Šio prototipo gamyba užtruko ilgokai: savaitgalis mano kolegos darbo su solidworksu, ir pora mano savaitgalių paruošiant pjovimui, išpjaunant ir surenkant. 

Medžiagos kainavo nedaug: pora senų plokštelių ir tūtelė superklijų. O kiek vertas darbas? :)

Varlius

    Kažkaip keistai išeina, bet, mano aplinkoje, gimtadienių būna daugiau pavasarį. Gal todėl, kad ir pats gimęs šiuo laiku. Ir gyviai visokie bunda. Žodžiu - pilna veiksmo :).

Dažnai nutinka, kad tie šventimai užklumpa netikėtai ir kyla amžina problema - ką padovanoti? Taip ir man nutiko neperseniausiai. Gerai, kad sužinojau apie renkamą varlių (čia apie statulėles ir suvenyrus kalba) kolekciją. Tai pora vakarų ir sumeistravau naują egzempliorių. Tokia tai šio vinilinio varliaus istorija :).

 

Rožę galima įteikti ir taip :).

Jau padovanotas.

 Dar viena sena vinilinė plokštelė įgavo naują formą ir gyvenimą.

Gal yra norinčių?

Padėkliukai visokie

Keisto populiarumo sulaukė mediniai padėkliukai arbatos ar kavos puodeliams. Pabandžiau ir aš keletą pagaminti. Gal ir nelabai praktiška, tačiau gražu, patogu. O nuo karšto puodelio pakaitę dar ir malonų kvapą skleidžia :).

Toks visai paprastas raštas, gal net Velykinis...

 Šviežiai kepti :)

Truputį pakeitus ir pagerinus - visai įdomus reprezentacinis suvenyras išeina.

Dar vienas, labai malonaus ažūro. Atrodo toks trapus...

Pavasarinių stintų tema - žuvys tinkle.

Ir dar pavasarėlio - išlindo pasišildyti driežiukai. 

Žinoma, bus dar visokių bandymų, tai kiek spėsiu - pasidalinsiu :).

Tin Lizzy ir kiti

Nuo mažens turėjau pomėgį modeliukams. Žaidžiau, kolekcionavau, klijavau (Maly Modelaz) ir meistravau JTS būrelyje. Tiems, kas nežino: JTS - tai jaunųjų technikų stotis :).

Tai ir dabar, lengvai žilstelėjęs, randu laiko ir noro pabandyti naujai atsirandančius modeliavimo būdus. Naujas mano patyrimas, kuriuo noriu pasidalinti, yra skardiniai mini modeliukai. Aptikau juos pas kiniečius, bet jau mačiau ir Lietuvoje. Modeliukas vos kelių centimetrų dydžio, tai mano letenoms tikras iššūkis jį surinkti. Gaila, kad negaliu tokių pjaustyti savo staklėmis - jie tikrai iš plonos skardelės. Štai keli iš mano surinktų (dar bent keletas laukia savo eilės).

Pirmasis konvejeriniu būdu pradėtas gaminti Ford T modelis. Dar liaudyje žinomas kaip Tin Lizzy.

Visiems žinomas Eifelio bokštas.

Huey Combat malūnsparnis.

 Ir ispaniškas galeonas "Juodasis Perlas". Net per teliką filmas apie jį buvo :).

Šių mažylių surinkimas pareikalavo ne tik pinceto ir replyčių, bet ir laiko, bei daug kantrybės... Patikėkite manimi, tikrai verta pabandyti :).

Pavasarėja

Dar Enšteinas pastebėjo, kad laikas labai realityvus reikalas... Naujametis - viens, du, trys ir Kaziukas jau... O aš nieko neparašau... Na gal užimtas, gal darbai - taigi apie viską trumpai ir greitai.

Parsibeldęs iš slaptos militaristinės misijos Kazachstane, sužinojau, kad laukia "nedidukas" siuntinys. Visą dieną sugaišome, kol šešiese įtempėme tą "dėžutę" į garažą, išpakavome ir pastatėme į būsimą darbo vietą. Tiesa, prieš tai, man dar teko išgriauti vieną sieną, kad galėtumėme tą gėrį ten pargabenti. Taigi - turiu naujas stakles. Rimtas, su patogiu kontroleriu ir padoriu softu. Dvi lazerinės galvos (60W ir 100W), kilnojamas darbastalis, rotaciniai priedai, aušintuvai ir labai rimtas darbinis laukas: 1200x900mm. Atsivėrė naujos galimybės :). 

Skubi kamino ir elektros tinklo modernizacija, o tada prasidėjo... Bandymai, bandymai, bandymai... Naujos medžiagos, chemijos ir vėl bandymai. Naujų staklių našumas leidžia keliolika kartų greičiau atlikti užsakymus. Tai ir krutu prie jų :).

Su sūnum sumeistravom savivartį sunkvežimį.

Teniso kamuoliukų pabūklas šaudo pačiais įvairiausiais "šoviniais": kamščiais, pagaliukais ir kamuoliukais.

Dar vienas dėžutės modelis. Slankiojantis lankstus dangtis - esminis skiriamasis bruožas.

Sulankstomas fanerinis stovelis telefonui ar planšetei. Pagamintas iš vieno medžiagos gabalėlio.

O kad nepagalvotumėte, jog dirbu tik su medžiu, įmetu ir šią panelės foto. Profesionali aparatūra atrodo daug profesionaliau :).

Šventėms artėjant

Kai masinės informacijos priemonės pradeda įkyriai lesti smegenis piršdamos šventinę nuotaiką ir darbų apimtys (visokių visokiausių) perkopia galimybių ribas, supranti - metai baigiasi...
Šuoliuodamas šioje beprotiškoje karuselėje ir jau turėdamas bilietus į Kazachstano šiaurę (priverstinė komandiruotė į labai slaptą objektą su labai slapta misija) vakarais atsipalaiduoju dirbdamas Kalėdų Senelio padėjėju :). Anksčiau maniau, kad dovanėles daro jo mažieji elfai, rudolfai ir kiti smurfai, o dabar pats tuo užsiimu. Faina. Nors taip prisidėsiu prie šventinės nuotaikos kūrimo :).
Taigi, kai firminėse parduotuvėse pirksite saldainius keistoje pakuotėje, prisiminkite ir jos gamintoją :).

O taip tai atrodė mano "dirbtuvėse":

Be rogučių dar buvo kalnas darbo kalendorių, visokiausių rašymo priemonių ir dar šis bei tas...

Man faina, gražu, o dar ir pinigus moka - SUPER!

Anksčiau ar vėliau - tai nutinka...

 Jau kurį laiką nieko nerašiau - tiesiog turiu daug darbo ir gaila laiko gaišti prie kompo.
Gana anksti pasijuto prieškalėdinis užsakymų bumas, tai lazerio staklytės vis dūzgia ir dūzgia... Ir kuo daugiau apkraunu, tuo liūdniau dūzgia :( . Maniau, kad nuovargis pirmiau įveiks mane, bet... anksčiau ar vėliau taip nutinka - staklytės padūzgė keistu balsu ir, paskleidusios ozono debesiuką, tykiai išleido dūšelę ir užmerkė savo lazerinę akį... Negaliu sakyti, kad tai atsitiko staiga ir netikėtai. Jau kuris laikas lazerio galia pamažu silpo ir negelbėjo nei nauja optika, nei pagerintas aušinimas. Taigi TAI atsitiko. Pagal Merfio dėsnį - tada kai gavau rimtą užsakymą...

 Būna normalūs žmonės ir būna inžinieriai (visokie visokiausi). Tai aš kaip ir prie antrųjų :). Tai neatidėliodamas pradėjau ekshumaciją ir užsilenkimo priežasčių paiešką. Pagal simptomus galimi du variantai: ozono atsiradimas, lydimas specifinio garso, leidžia įtarti aukštos įtampos trafo pramušimą. Tačiau, pastovus lazerio galios mažėjimas ir visiškas spindulio dingimas gali būti ir lempos gedimas. Pagal kinų deklaruotą lempos veikimo laiką - jai dar dirbti ir dirbti, bet kinai kažkaip keistai skaičiuoja tą laiką. Tai pasikonsultavęs telefonu, emeilais ir patartas visažinančio Googlo - ėmiausi remonto.
Dievas mato, aš to nenorėjau -ši kažkokio filmo herojaus frazė man sukosi galvoje, kai pradėjau "skrodimą".
Atsarginę lempą turėjau, tai nusprendžiau nuo lempos keitimo ir pradėti. Atjungiau aušinimo sistemą, kurios silikoniniai vamzdeliai jau gerokai sukietėjo. Apdairiai iškroviau lempos aukštos įtampos elektrodą - asmeninė patirtis nuo TV kineskopų keitimo laikų :). Aukštos įtampos laidai prie lempos pajungti tiesiog užsukant - aš pakraupęs...

Ломать - не строить... Išlupau lempikę švelniai. Atsinešiau naują. Bevardė, mažesnė (tai ir mažesnio galingumo turėtų būti), bet lazeris :).

  Sumontavau. Aušinimą pajungiau naujomis žarnikėmis, aukštos įtampos elektrodus pajungiau ant varžtų, užizoliavau. Tuo pačiu iškuopiau svilėsius ir išvaliau staklių vidų.
  Po keliskart patikrinimo ar viskas gerai, besidaužančia širdimi, paspaudžiau maitinimo mygtuką. Ramu. Tada "Test"... Blyksnis ir pliuptelėjo ugnelė ant faneros gabaliuko, išpūsdama žiedinį mėlyną dūmą... Gėris :). Sistema veikia, maitblokis - gyvas. Lazeris VEIKIA! Džiaugsmas džiaugsmu, o dar reikia suderinti optinį traktą, kad galėčiau vėl kibti į darbus. Dabar tik kantrybės ir laiko klausimas. Tai tiek naujienų, kai suderinsiu - parašysiu vėl.

Liko tik teisingai atlikti šią procedūrą :).