Medis savyje turi kažką tokio... Kažkokią šilumą, kurią jauti net ir nekūrendamas laužo :). Ir fanera dar išlaiko tą medžio dvasią, nors ir atskiestą klijais.
Vakarais, laisvu nuo darbų metu, išnykdavau savo mediniame pasaulėlyje, kuriame nėra vietos rūpesčiams, visų formų žiniasklaidai ir kitokiam blogiui. Yra tik įrankiai, medis ir aš. Ir visą apimanti RAMYBĖ...
Šis modelis buvo didžiausias (kol kas) iššūkis - beveik penki šimtai dedalių. Brėžinius pirkau iš už Atlanto, truputį pakoregavau, parašiau lietuvišką surinkimo instrukciją ir pats pagal ją pagaminau.
Tokių vakarojimų reikėjo gero mėnesio, kol iš faneryčių krūvos pagaminau tokį modelį.
Atsiranda keistas smagumas, kai jau matai kažkokius kontūrus... O kai viską surenki - ateina toks WAU... Ir galvoji apie naują projektą :).
Viskas sukasi ir kilnojasi, tik neburzgia :). Pradžioje kiek sunkiau važiuoja vikšrai - bet viskam reikia "prisitrinti"...
Tai toks mano džiaugsmas, kuriuo dalinuosi su jumis :).
Tai toks mano džiaugsmas, kuriuo dalinuosi su jumis :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą