Šiandien puiki, rami ir saulėta diena. Po kojomis gurgždantis sniegas ir iš kaminų stulpu kylantys dūmai... Termometras informuoja, kad lauke šaltoka (-10С). Nusprendžiau patikrinti kaip gyvuoja saulės kolektorius. Kaip matote, jis storai užklotas sniegu...
Truputį padidinsiu, idant geriau matytusi ta saulės gaudyklė.
Viduje sistemos valdiklis rodo, kad ant stogo esančiame kolektoriuje skystis -1С laipsnio temperatūros. Tai automatika atjungusi cirkuliacinį siurblį. Nieko ir nederėtų tikėtis, kai kolektorius skendi pusnyje...
Čia vaizdelis iš naminio termometro: vidurinis rodmuo - tai lauko temperatūra.
Ruošiuosi žygiui ant stogo. Reikia rimtai apsirengti, nes teks ilgokai pasėdėti pusnyje. Ne vasara, nepavaiščiosi - teks repečkoti ir sėdėti apsižergus kraigą. Atsargai prisirišu virvę ir su šepečiu rankoje pradedu slinkti link kolektoriaus. Gal kokie penkeri metrai, bet labai slidu. Sėkmingai pasiekiu tikslą ir kiek galiu - nušluoju kolektorių stiklus. Po sniegu ant jų užsidėjęs ledo sluoksnis. Čia jau nebuvo galimybės paveiksluotis, tai patikėkite žodžiu :).
Kai parrepečkojau ir persirengiau, saulės kolektoriaus automatika rodė ženklius pokyčius.
O atkastas kolektorius dar nepilnai atitirpęs...
Taip pat padidinu vaizdelį.
Ir po kurio laiko fiksuoju šios dienos piką:
Kai lauke minus dešimt, o kolektorius tiekia plius dvidešimt šešis - tai visai juntama pagalba kieto kuro pečiui. Kai kolektorius neužpustytas, tai saulėtą dieną prišyla virš trisdešimties laipsnių ir nelabai įtakoja lauko temperatūra (pasiekia net prie -25С).
Tai toks trumpas saulėtas reportažas apie šilumą ir visiems šviečiančią saulę.
Super, ačiū labai, puiki saulės kolektorių efektyvumo (ir neefektyvumo) iliustracija.
AtsakytiPanaikinti